Irwin naturals trigubos arbatos riebalų deginimo apžvalgos

Paskui į termogradientinį įrenginį įleidžiama eksperimentiniųgyvūnų, pavyzdžiui, žuvų ar vėžiagyvių. Nusistovėjo nuomonė, kad homeostazė aptinkama tik tada, kai aplinkos kaita neperžengia įprastųorganizmams ribų. Pasteuro — mintis, išdėstytas dar anksčiau. Organizmai, kuriems būdingas didelis vislumas ir gimstamumas pavyzdžiui, augalai, bestuburiai,žuvys, varliagyviai , pasižymi ir dideliu mirtingumu, o mažu palikuonių mirtingumu pasižymintieji žinduoliaiir paukščiai, ypač stambūs, taip pat žmogus geba palaikyti savo populiacijas, produkuodamimažą palikuonių skaičių.

READ Vadovėlio rengimą parėmė— m.

irwin naturals trigubos arbatos riebalų deginimo apžvalgos

Vilniaus universiteto vadovėlio statusą geriausia prarasti pilvo riebalų programą VU Senato komisija 06 20, nutarimasNr. SK Recenzentaiprof. Sergej Olenin Klaipėdos irwin naturals trigubos arbatos riebalų deginimo apžvalgos doc. Kęstutis Arbačiauskas Gamtos tyrimų centras Informacinių technologijų amžiuje nelengva aktualiai ir šiuolaikiškai parašyti bet kokios mokslosrities vadovėlį, nekalbant jau apie tokią sparčiai besivystančią discipliną kaip ekologija.

Moksliniai žurnalai,spausdinantys tūkstančius eksperimentinių ir apžvalginių straipsnių, aibė specializuotų ir apibendrinamųjųekologijos monografijų, rimtos tarptautinių gamtosaugos organizacijų ataskaitos, nuolattobulėjantys interneto šaltiniai — dėl visos šios informacijos lavinos eilinį ekologijos vadovėlį sunku pastebėti.

Todėl vadovėlis, norintis pritraukti akademinės visuomenės bei studijuojančio jaunimo dėmesį irsiekiantis kurį laiką išlikti aktualus, turi būti neeilinis. Autorius sugebėjosukurti originalų tekstą, pasižymintį laisvu dėstymo stiliumi, apgalvota pateikiamos medžiagos atrankair originaliu požiūriu į klasikines ekologijos koncepcijas.

Sergej OleninEkologijos disciplinos svarba gamtos mokslų sistemoje akivaizdi ir nekelianti abejonių. Tad nenuostabu,kad šiuo metu pasaulyje aukštųjų mokyklų studentams yra, sakyčiau, gerų šios disciplinos visnaujesnės redakcijos ir atnaujinto turinio vadovėlių.

Visų pirma paminėtini C. Krebso šešta redakcija, m. Begono, C. Townsendo ir J. Harperio ketvirta redakcija, m. Šiuolaikinėstudentija gana gerai moka anglų kalbą ir naudotis šiais vadovėliais jai ne problema jei jų pakankamaskiekis būtų mūsų universitetų bibliotekose.

Taigi galima paklausti, ar reikia lietuviško ekologijosvadovėlio studentams? Jei tai būtų šių vadovėlių kompiliacija, atkartojimas, tai, sakyčiau, gal ir nelabai.

Tačiau tokio vadovėlio, kokį parašė prof. Lekevičius, tikrai reikia. Ekologinė bendrija — superorganizmasar atsitiktinė rūšių samplaika XX amžiaus pirmoji pusė?

Ekologija: nuo biosferos iki individo - Ekologijos ir aplinkotyros centras

Paukščiai ir žinduoliai. Vidurūšinė genetinė įvairovė.

READ Vadovėlio rengimą parėmė— m. Vilniaus universiteto vadovėlio statusą suteikė VU Senato komisija 06 20, nutarimasNr. SK Recenzentaiprof. Sergej Olenin Klaipėdos universitetas doc.

Apibendrinimas: kokie santykiai gamtojevyrauja — taikus sambūvis ar kova? Monoklimakso ir poliklimakso sampratos. Ar galima numatyti bendrijų kaitos eigą? Fotoautotrofų atsiradimas. Kurlink nukreipta bendrijų ir ekosistemų kaita? Kodėl G. Likenso ir F. Bormannobandymai pavyko, o C. Krebso — ne? Kuo gali būti naudinga priežastinė analizė? Kodėl ekologams taip sunkiai sekasi atrasti dėsniusir konstruoti teorijas?

Kuo naudinga gali būti dedukcija? Mokymosi knyga parengta paskaitų, kurias daugiau kaip du dešimtmečius autoriusdėsto Vilniaus universiteto biologijos, biofizikos ir ekologijos specialybių studentams, pagrindu.

Autoriaus pozicija švietimo tikslų požiūriu nėra originali, nors kai kam ji gali pasirodyti ir keistoka. Jo supratimu, faktai, gauti stebėjimo ar bandymo būdu, yra būtini supratimui, tačiau jie tėra tik žaliava,todėl nėra pati svarbiausia informacija, kurios tik vienos ir reikėtų reikalauti iš mokinio ar studento peregzaminus ar tarpinius atsiskaitymus.

Kur kas svarbesnis yra gebėjimas skirti tikrus faktus nuo tariamų,susieti faktus tarpusavyje, mokėti juos interpretuoti ir apibendrinti, skirti esminius dalykus nuo antraeilių.

Tai pasiekti padeda daugelis vadovėlio sąvokų ir pastraipų, parašytų pusjuodžiu šriftu, taip pat per šimtąkonceptualiųjų modelių, knygoje įgavusių schemos pavidalą. Turbūt ne mažiau svarbus yra gebėjimas savarankiškai spręsti teorines ar praktines problemas, taigi— gebėjimas pasisavintas žinias pritaikyti. Vadovėlyje tėra vos kelios užduotys, skirtos savarankiškamdarbui. Šį trūkumą autorius bandė kompensuoti nemažu skaičiumi pavyzdžių, kaip teorinio ar praktiniopobūdžio problemas bando spręsti mokslininkai, kaip jie atlieka stebėjimus ir bandymus, kodėl taip, o nekitaip, kas jiems pavyko ir kas — ne.

Gebėti argumentuotai abejoti viskuo ir visais — kur kas didesnismoksleivio ar studento pasiekimas nei pasisavintos dogmos.

Galų gale, aukščiausias bet kokio švietimo tikslas — tai vertybinės nuostatos, pasaulėžiūros ir pasaulėjautosformavimas. Ekologija — tai mokslas apie tai, kaip veikia gyvoji gamta, biosfera, kurios kūnosyvais mintame ir mes.

Nukreipimus čia:

Suprasti gamtos ir žmonijos istoriją, gamtos dalių sąsajas bei žmogaus vietą gamtoje— ar tai nėra vieni iš svarbiausių tikslų, kurių siekia šiuolaikinis švietimas? Jeigu taip, tai kiekvienasgeras ekologijos vadovėlis yra geras tik tiek, kiek jis atspindi realybę, t.

Kaip dažnai tenka išgirsti, mes pašaukti valdyti gamtą. Bet tą daryti gamtos nepažinus sunku, tad pažinkime ją Juk gamta — tai tarpusavio priklausomybės ryšiais susaistytas pasaulinis organizmas;ne mes, žmonės, jį sukūrėme, ir vargu ar mes jį pajėgsime paminti po savo kojomis. Mums gal irlemta ieškoti jo pritaikymo savo reikmėms, bet gal dar svarbiau yra neprarasti prisitaikymo prie jo, siektisugyvenimo, simbiozės.

Šis vadovėlis yra ir panašus, ir nepanašus į kitus šio profilio tekstus. Pastaraisiais metais nusistovėjotradicija, ypač pastebima Vakarų šalyse, ekologiją sieti su populiacijų ir ekologinių bendrijų funkcionavimu. Ekosistemų ekologijai — medžiagų ciklams ir energijos srautams — skiriama kiek mažiaudėmesio.

Jungtinė Karalystė - Unijapedija

Vadovėlis parengtas vadovaujantis nuostata, kad holistinis, arba sisteminis, požiūris ne tik nepaseno,bet ir nėra iki galo išsemtas ekologų.

Tad greta naujausių sampratų apie populiacijų savireguliacijąir ekologinių bendrijų funkcionavimą palyginti daug dėmesio skiriama ekosistemoms. Šiuo atžvilgiu vadovėlisgal panašesnis į gerai žinomas E. Odumo ir G. BarretoT. Begono, J. Harperio ir C. Townsendo tekstus. Autoriaus nuomone, dabartinės ekologijos dar negalima laikyti nusistovėjusia disciplina, kuriojegausu visuotinai pripažintų tiesų. Deja, ji vis dar tebėra pernelyg gausi ad hoc lot. Egzistuoja keletas ekologijos pakraipų ir daugybė mažai suderintų, nors ir ganaautoritetingų nuomonių tuo ar kitu klausimu.

Reikia pripažinti, kad netgi kai kurie principinės svarbosklausimai neturi aiškaus atsakymo, nors ekologai juos svarsto daugiau nei keliasdešimt metų. Suprantama,kad šio vadovėlio autorius, kaip ir dauguma kitų autorių, visų pirma išdėstys asmeninę poziciją daugeliosampratų atžvilgiu, nors dažniausiai ji ir kostiumai kurie padeda numesti svorį originali.

Vadovėliui sunku išvengti kaltinimo kompiliacija jau vien todėl, kad jo paskirtis — atspindėti žinomiausiasir naujausias idėjas iš tam tikros pažinimo srities.

Šiuo atžvilgiu vadovėlio tekstas gali daugeliuipasirodyti pernelyg nekompiliacinis: greta faktų ir sampratų, figūruojančių daugelyje kitų ekologijos va- Pratarmė 8dovėlių, skaitytojas ras ir nemažai netradicinių pažiūrų, kurios, nors ir nepaskelbtos už įstatymo ribų, vadovėliųpuslapiuose dažnai ignoruojamos. Pavyzdžiui, visi ekologai, net ir tie, kurie nelinkę kalbėti apiemedžiagų ciklus ir energijos srautus, pripažįsta, kad gyvybė negalėtų egzistuoti be skaidytojų: jie skaidonegyvas organines medžiagas, atpalaiduodami neorganinius komponentus, tad pastarieji vėl yra naudojamifotoautotrofų ar kitų organinių medžiagų sintezę vykdančių organizmų.

Dažniausiai ekologijos vadovėliuosešiam akivaizdžiam ir nemenkos svarbos faktui aptarti skiriama palyginti nedaug vietos, kaikuriuose — vos keli sakiniai Begon, Harper, Townsend,o šiame vadovėlyje jam suteikiamas fundamentalausdėsnio statusas ir jis nagrinėjamas keliuose knygos skyriuose.

irwin naturals trigubos arbatos riebalų deginimo apžvalgos

Tokį akibrokštą visuotinai priimtomstiesoms ir tradicijoms autorius pateisina tuo, kad ir šiuo atveju kompiliuojama — beveik visosvadovėlyje aprašytos daugiau ar mažiau netradicinės sampratos, tarp jų ir sukurtos šių eilučių autoriaus,buvo aprobuotos mokslinės bendruomenės vienokiu ar kitokiu mastu ir paskelbtos mokslinėje spaudoje.

Antra vertus, vadovėliai, autoriaus supratimu, neturėtų vengti hipotetinio pobūdžio sampratų, ypač jei josneturi alternatyvių sprendimų ir be jų sunku paaiškinti ypatingos svarbos teorines ar praktines problemas.

irwin naturals trigubos arbatos riebalų deginimo apžvalgos

Dabartiniai ekologijos vadovėliai, išskyrus retas išimtis, rašomi teoretikų, t. Autorius nėra išimtis iš šios taisyklės: norsper netrumpą mokslininko karjerą dirbo ir eksperimentinį darbą, dauguma jo publikacijų turi teorinį atspalvį. Tai jokiu būdu nereiškia, kad skaitytojas bus apkraunamas daugybe matematinių modelių ir įmantriųterminų.

irwin naturals trigubos arbatos riebalų deginimo apžvalgos

Antra vertus, be teorijos šiais laikais mokslas neįsivaizduojamas, tačiau tos teorijos nebūtinaituri įgauti matematinį pavidalą, ir autorius knygoje bando pateisinti, netgi reklamuoti konceptualųjį modeliavimą,kuris turėtų būti lengvai suprantamas kiekvienam skaitytojui, net ir neturinčiam universitetiniomatematinio išsilavinimo.

Ekologijos vadovėlyje paprastai neišvengiama temų, kurios yra ekologijos ir kitų mokslo disciplinųsandūroje. Šis vadovėlis irgi nėra išimtis iš bendros taisyklės. Čia skaitytojas atras skyrių, kuriuose nagrinėjamaekosistemų evoliucija ir individų, populiacijų bei ekosistemų prisitaikymas prie kintančių aplinkossąlygų. Tiesa, šioms temoms vadovėlyje skiriama gal kiek daugiau vietos nei kitų autoriųmokomosiose knygose. Vadovėlio autorių galėtų pateisinti ta aplinkybė, kad per pastaruosius metusspaudoje pasirodė nepaprastai daug naujų faktų ir apibendrinimų, irwin naturals trigubos arbatos riebalų deginimo apžvalgos papildžiusių mūsų supratimąapie ekosistemų atsiradimą, jų evoliucinę raidą ir apie gyvybės gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.

Dar vienas šio vadovėlio bruožas — gana daug dėmesio ekologijos metodologijai. Šį ypatumą paaiškinamažiausiai dvi priežastys. Pirma, autoriaus manymu, studentai mūsų universitetuose gauna nemažaižinių iš įvairių sričių, bet stokoja savarankiško mokslinio darbo įgūdžių. Viena iš tokią padėtįlemiančių priežasčių — gana menkas mūsų universitetų laboratorijų tinklas, ne visada naujausia jų technika,per mažas finansavimas ir dar daug kas, ko galima pageidauti, bet ko mes dažnai neturime.

Tokiu atvejulieka vienas būdas, būtent, pademonstruoti per paskaitas, kaip, kokiais metodais ekologinesproblemas sprendžia kiti, geriau aprūpinti kolektyvai, kartu pažymėti, kad visa tai daug geriau derėtų padarytipatiems per praktiką, laboratorinius darbus ir, aišku, savarankiškai atliekant mokslinius tyrimus. Antra, daugelio supratimu, metodas yra mokslo širdis, ir jei matomas kurios nors mokslo šakos sąstingisar nepasitenkinimas rezultatais, tai, kaip rodo mokslo istorija, dažniausia priežastis — neadekvatūs metodaiarba netinkami požiūriai į savo tyrimų objektą.

Autoriaus nuomone, ekologija irgi neišvengė kai kuriųpovandeninių rifų, nes jai ne visada pavykdavo pasirinkti adekvačius požiūrius ir metodus.

Ką reikia organizmui

Tiesą sakant,negalima sakyti, kad ir šiandien, po tiek metų trukusių paieškų, pažymėtų ir viltimis, ir nusivylimais, mes,ekologai, tikrai esame aptikę būtent tinkamiausius požiūrius ir metodus. Vadovėlio autorius nuoširdžiai dėkoja kolegoms prof. Lilijai Kalėdienei, prof. Sauliui Armaliui, lekt. Giedriui Trakimui, taip pat recenzentams prof.

Sergejui Oleninui, doc. Kęstučiui Arbačiauskui, radusiems laiko peržiūrėti kai kurias ypač sunkiai pasidavusias temas ir pateikėsiūlymų, kaip pataisyti ar papildyti tekstą. Autorius dėkingas ir savo studentams — jiems aiškindamas ir sujais diskutuodamas turėjo progų atrasti pažinimo spragų ir tiksliau suformuluoti ne visai išrutuliotas mintis. Edmundas Lekevičius